Didžioji Gildija

Didžioji Rygos gildija arba Šventos Marijos gildija (vok. Die Große Gilde zu Riga, St. Marien-Gilde) buvo Rygos prekybos bendrija, egzistavusia nuo 1354 iki 1939 metų, susirinkdavusi Miunsterio rūmuose, kurie iki šių laikų išliko Didžiosios gildijos pastate. Ji egzistavo kartu su Mažąja gildija arba Šventojo Jono gildija, jungiančia Rygos amatininkus. Gildijos įstatuose buvo nurodyta, kad jos tikslas – „rengti susirinkimus, šventes, tinkamo gyvenimo būdo propagavimas, labdaringumas ir nuoširdumas“.

1252 metais miestiečiai įkūrė Švento Kryžiaus gildiją (Heilig-Kreuz-Gilde). Po to, kai 1282 metais Ryga įstojo į Hanzos sąjungą, gildijos narių susitikimo vietomis tapo visuomeninės vietos, gavusios Miunsterio arba Didžiųjų ir Zotsko arba Mažųjų rūmų pavadinimus. Šie rūmai buvo pastatyti maždaug 1300 metais ir buvo netoli Šventos Kotrynos vienuolyno. 1354 metais Miunsterio rūmų pirkliai atsiskyrė ir sukūrė savo įstatymus. Būtent todėl šie metai buvo laikomi Didžiosios gildijos įkūrimo metais.